Video paskaita šia tema:

https://www.youtube.com/watch?v=xw-N6C8fv1s

Simptomų apibūdinimas

Kūniški (somatiniai) psichikos sutrikimų simptomai – tai įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurie kyla dėl tam tikrų galvos smegenų sričių dirginimo esant patologiniams psichikos pokyčiams. Tuo tarpu pačiose kūno dalyse, kuriose jaučiami šie simptomai, patologinių pokyčių nenustatoma arba jie yra minimalūs.

Dažniausiai pacientus vargina šie somatiniai psichikos sutrikimų simptomai:

širdies plakimasis

oro trūkumo pojūtis

nemalonūs pojūčiai po krūtinkauliu

pykinimas

„kamuolys gerklėje“

svaigimas

galvos skausmas

galūnių tirpimas

įvairios lokalizacijos deginimo pojūčiai

prakaito pylimas

Simptomų diagnostika

Dažniausiai šie simptomai pasireiškia sergant depresija ir nerimo sutrikimais.

Psichikos sutrikimai, kuriais sergant vyrauja somatiniai simptomai, yra gana dažni. Matyt, to priežastys slypi mūsų gyvenimo būde. Dabartinių dienų tempu gyvenantis žmogus dažnai jaučia nerimą, vidinę įtampa, įvairias baimes, nuotaikos svyravimus, jį vargina nemiga. Tokios emocinės problemos kai kam tampa vos ne gyvenimo norma. Taip gyvenantis žmogus daugiau ar mažiau sąmoningai ignoruoja savo emocines problemas, tuo tarpu su kūniškais simptomais jis nelinkęs susitaikyti. Jam žymiai paprasčiau paimti kraujo mėginius, atlikti kompiuterinę tomografiją ar kitus modernius tyrimus, o po to kartu su gydytoju peržiūrėti tyrimų rezultatus, negu atsakyti sau į klausimus: kodėl aš prastai jaučiuosi? Ar mano bendravimą su artimaisiais lydi gera nuotaika? Ar visada turiu į ką atsiremti sunkiu gyvenimo momentu? Kas butų tada, jeigu staiga nebereikėtų arba nebegalėčiau išlaikyti dabartinio gyvenimo ritmo? Ar aš esu savo dienotvarkės šeimininkas, ar savo dienotvarkės vergas? Ar ne per dažnai nuo savo nerimo bėgu pasinerdamas į svaigalų liūną? Gal mano gyvenime per daug melo ir apsimetinėjimo tuo, kuo iš tikro nesu?..

Taigi, sąmoningai ar nesąmoningai užtrenkus sau pačiam duris į turtingą emocijų pasaulį, „pamiršus“, „išstūmus“ emocines problemas žmogus dažnai pradeda jausti daugiau kūniškus, bet ne psichinius simptomus.

Svarbu tai, kad apie psichinę šių simptomų kilmę galima spręsti tik tada, kada pacientą išsamiai ištyrė somatinių sričių specialistai (šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas, chirurgas ar kitas – tai priklauso nuo simptomų tipo). Esant psichinei aukščiau nurodytų simptomų kilmei, išsamūs medicininiai tyrimai nerodo aiškių kūniškų ligų. Tada jau vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Kartais somatinių medicinos sričių specialistai nesiryžta nukreipti savo paciento psichiatro konsultacijai, o nustato tokias mažai ką paaiškinančias diagnozes, kaip vegetacinė disfunkcija, vegetodistonija, funkcinis sutrikimas, gastritas, „druskos“ ir, norėdami kažkiek žmogui padėti, paskiria raminančiųjų vaistų. Tačiau tokio gydymo ne visada pakanka, o ilgalaikis gydymas raminančiais vaistais gali būti netgi žalingas (apie galimą jų vartojimo žalą žr. straipsnelyje „Apie psichotropinius vaistus“).

Simptomų kilmė

Dažnai pacientai stebisi, kad psichikos sutrikimai gali pasireikšti ir nemaloniais pojūčiais kūne. Tačiau medicininiu požiūriu šių pojūčių kilmė nėra paslaptis. Galvos smegenyse yra atskiros sritys, kurios reguliuoja visus psichikos procesus bei visų organizmo vidaus organų veiklą. Smegenų smilkininėse srityse bei smegenų centrinėje dalyje išsidėstę centrai, kuriuose kyla įvairios emocijas. Greta jų yra centrai, kurie atsakingi už vidaus organų (širdies, plaučių, skrandžio, žarnyno ir kt.) veiklos reguliavimą. Kada dėl emocinių problemų padidėja emocijų centro aktyvumas, jis neišvengiamai „užkabina“ ir greta esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šis vidaus organų veiklą reguliuojančių centrų dirginimas ir gali pasireikšti įvairiais aukščiau išvardintais nemaloniais pojūčiais. Be to, ilgalaikio streso metu organizme išlieka padidėjusi adrenalino bei kitų streso hormonų koncentracija, kuri „kala per širdį“, sukelia organų kraujagyslių spazmus.

Apibendrinimas

Jeigu Jus keletą mėnesių vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, o išsamus ištyrimas pas šeimos gydytoją bei kitus specialistus nerodo aiškios ligos – vertėtų apie savo sveikatą pasitarti ir su gydytoju psichiatru.