1. Psichozinių sutrikimų atvejais - žr. čia.

2. Nerimo, depresinių sutrikimų, asmenybės problemų atvejais.
Du pagalbos tipai:
 1. Nespecifinė, pagalba dabartinio pablogėjimo metu - kiek yra įmanoma, tiesiog padėti žmogui laikytis šių taisyklių.
 2. Specifinė - reikia nagrinėti savo „indėlį“ artimojo psichikos sutrikimų istorijoje. Čia kiekvienas atvejis turi specifinę istoriją, ją galima nagrinėti psichoterapijos ar psichologinių konsultacijų metu, ir artimieji gali kreiptis dėl savo problemų į šiuos specialistus. Jei buvo padarytos klaidos santykiuose - reikia siekti jas taisyti, jeigu tai dar įmanoma (po žmogaus 14-16 metų tai yra ypač sudėtinga). Jei kalba eina apie tėvystę, tai pagrindiniai principai yra šie: mama yra daugiau atsakinga už vaiko saugumo jausmą, emocinį ryšį. Tėvas - už mamos saugumą, o santykyje su pačiu vaiku - už aktyvų pasaulio tyrinėjimą, pažinimą ir naujus pasaulio patyrimus. Jei seniau vaiko-tėvų santykyje yra(buvo) problemų - galbūt reikia pokyčių vaiko-tėvų santykiuose.
Jei tai yra sutuoktinio psichikos sutrikimų atvejis - psichoterapijoje galima nagrinėti savo pasirinkimus vyro-moters santykyje.

Bendras patarimas - jei jaučiate stiprų troškimą „užregistruoti savo artimą psichiatro konsultacijai“, greičiausiai psichologinės (arba psichiatrinės) pagalbos pirmiausia reikia Jums patiems.

3. Priklausomybių atvejais - žr. čia.

Bendras patarimas - jei jaučiate stiprų troškimą „užregistruoti savo artimą psichiatro konsultacijai", greičiausiai psichologinės (arba psichiatrinės) pagalbos pirmiausia reikia Jums patiems.

4. Demencijos atvejais - žr. čia.

5. Savižudybės grėsmės atvejais - žr. čia.