Straipsnyje apžvelgiamos psichikos sveikatos specialistų darbo sritys bei šių specialistų naudojami darbo metodai

Psichikos sutrikimų diagnostika bei gydymu užsiima psichiatrai, psichologai bei psichoterapeutai. Dalis šių specialistų teikiamų paslaugų yra panašios, tačiau yra ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui, tik psichiatrai skiria gydymą psichotropiniais vaistais, tik psichologai psichikos sutrikimų diagnostikai atlieka specialius testus, tik psichoterapeutai taiko psichoterapiją psichikos sutrikimams gydyti.

Dabar apie kiekvieną psichikos sveikatos priežiūros specializaciją atskirai.

Psichiatras – medicinos studijas universitete baigęs asmuo, kuris po bendro medicinos studijų kurso pasirinko tolimesnę psichiatrijos specializaciją. Kadangi šis psichikos sveikatos specialistas yra baigęs ir bendrąsias medicinos gydytojo studijas, pilnas specialisto pavadinimas yra gydytojas psichiatras. Bendrųjų medicinos studijų metu gydytojas psichiatras įgyja įvairių medicinos sričių žinių (kardiologijos, neurologijos, gastroenterologijos, dermatologijos ir kt.).

Psichiatras nustato galutinę psichikos sutrikimų diagnozę pagal tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją. Sudėtingesniais atvejais, diagnozuodamas psichikos sutrikimus, psichiatras remiasi psichologo atliktų testų rezultatais.

Psichiatras skiria gydymą psichotropiniais vaistais, taiko psichologinio konsultavimo elementus.

Psichologas – psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Panaudodamas specialius testus psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Taip pat psichologas konsultuoja iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe. Tai vadinama psichologiniu konsultavimu.

Psichoterapeutas – tai gydytojas (dažniausiai psichiatras) arba psichologas, kuris atitinkamai po medicinos arba psichologijos studijų universitete dar papildomai baigė tam tikro gydymo metodo, būtent psichoterapijos, mokymosi programą. Taigi, pilnas šios srities specialisto pavadinimas – psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas.

Čia vertėtų apibrėžti, kas tai yra psichoterapija. Tai – metodas, kuomet padedant specialistui pokalbio metu nagrinėjami tarpasmeniniai santykiai, aplinkos suvokimas, įprastinio elgesio modeliai, tuo siekiant ilgai išliekančių pokyčių kliento asmenybėje. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Psichoterapija yra tęstinis procesas (gali trukti keletą metų), šio proceso metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys. Tuo psichoterapija skiriasi nuo psichologinio konsultavimo.

Psichoterapeutas, kuris yra baigęs Tarptautinės psichoanalizės asociacijos pripažįstamas studijas ir taiko tam tikros rūšies intensyvią asmenybės analizę – psichoanalizę, vadinamas psichoanalitiku.

Psichoterapeutui mažiau svarbi diagnostika pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, jam svarbiau nustatyti žmogaus charakterio tipą, sugebėjimą prisitaikyti tarp kitų žmonių, suvokti tarp jų save patį.

Žemiau pateikta 10 psichikos sutrikimų grupių pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Prie kiekvienos grupės nurodytas psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų vaidmuo gydant atitinkamus psichikos sutrikimus.

1. Psichikos sutrikimai, sąlygoti kitų – kūno ligų (pvz., galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės, galvos smegenų traumos, meningito, epilepsijos, Alzheimerio ligos ir kt.). Šiuos sutrikimus gydo psichiatras.
2. Psichikos sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas – kvaišalus ir svaigalus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes gydo psichiatras. Priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydo psichiatras, psichologas, psichoterapeutas.
3. Šizofrenija ir jai artimi sutrikimai. Paūmėjimų metu šiuos sutrikimus gydo psichiatras. Pagerėjus būklei greta psichiatro paskirtų psichotropinių vaistų gali būti taikomos psichologo konsultacijos, psichoterapija.
4. Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija. Žr. žemiau.
5. Įvairios nerimo reakcijos, tarp jų – reakcijos į stresogeniškus gyvenimo įvykius. Žr. dar žemiau.
6. Psichikos sutrikimai, kurie daugiausiai pasireiškia kūno veiklos pokyčiais (pvz., bulimija, anoreksija, lytinės funkcijos sutrikimais ir kt.).

Visoms trims aukščiau išvardintoms grupėms priklausančius sutrikimus gydo psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Kuris iš jų yra pagrindinis specialistas, priklauso nuo sutrikimo sunkumo, trukmės, eigos ypatumų.

1. Asmenybės sutrikimai, t.y. liguisti charakterio bruožai. Taikoma psichoterapija. Tačiau asmenybės sutrikimus neretai lydi nuotaikos sutrikimai, nerimo reakcijos, tada galimas papildomas psichiatro skiriamas gydymas.
2. Protinis atsilikimas. Protinio atsilikimo sąlygotus elgesio sutrikimus gydo vaikų arba suaugusiųjų psichiatras.
3. Vaikų psichologinės raidos sutrikimai. Raidos sutrikimų eigą koreguoja psichologas, vaikų psichiatras.
4. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Vaikų psichikos sutrikimus gydo vaikų psichiatrai, tačiau labai dažnai vaiko psichikos pokyčius sąlygoja tarpasmeninių santykių šeimoje problemos, todėl čia vaikui ir jo šeimai gelbsti psichologas, psichoterapeutas.