Apie psichotropinius vaistus

Straipsnyje pateikiama pacientus dažnai dominanti informacija apie psichotropinių vaistų atsiradimo istoriją, veikimą bei trumpai apžvelgiamos psichotropinių vaistų rūšys.

 Termino „psichotropiniai vaistai“ apibrėžimas

 Terminas „psichotropiniai vaistai“ vartojamas trimis prasmėmis. Pirmoji, plačioji, šio termino prasmė – tai yra įvairių grupių vaistai, kurie veikia medžiagų apykaitą galvos smegenyse. Šis platusis terminas apima įvairius vaistus, skirtus tiek psichikos sutrikimams, tiek ir kūniškoms ligos gydyti. Pvz., šia prasme psichotropiniais galima vadinti vaistus Parkinsono ligai gydyti, nors ši liga ir nėra psichikos sutrikimas (vaistai veikia judėjimo centrus galvos smegenyse). Antroji, siauresnė arba psichiatrinė termino prasmė – tai yra vaistai, kurie reguliuoja sutrikusią medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir skiriami būtent psichikos sutrikimams koreguoti. Trečioji, pati siauriausia, arba teisinė prasmė – tai vaistai, kurie gali sukelti apkvaitimo būklę, todėl jais gali būti piktnaudžiaujama. Šie vaistai išvardinti atskiru Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu (2000m. sausio 6 d. įsakymas “Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, III-ias sąrašas).

Šiame straipsnyje psichotropiniais vadinsime vaistus, kurie reguliuoja sutrikusią medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir yra skiriami psichikos sutrikimams gydyti, t.y. naudosime antrąją, psichiatrinę termino prasmę.

 Psichotropinių vaistų apibūdinimas

Sutrikus medžiagų apykaitai galimi įvairūs psichikos pokyčiai: prislėgta ar liguistai pakili nuotaika, nerimas, minčių nuoseklumo, aplinkos suvokimo sutrikimai ir daug kitų. Dabartinių laikų mokslininkai nustatė, kad psichikos procesus įtakoja kelios dešimtys galvos smegenyse veikiančių cheminių medžiagų (serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt.). Būtent šių medžiagų apykaitą ir reguliuoja psichotropiniai vaistai.

Psichotropinių vaistų istorija tokia pat sena, kaip ir apskritai visos medicinos – gydymo meno. Pavyzdžiui, senovės Egipto papirusuose minimas aguonų ekstrakto panaudojimas psichikos sujaudinimui malšinti. Deja, senieji psichotropiniai preparatai buvo neselektyvūs, t.y. be poveikio simptomams, kuriuos gydytojas siekė pašalinti, jie veikė ir kitus psichikos procesus, vidaus organų veiklą. Be to, daugelis senųjų augalinės kilmės psichotropinių vaistų kėlė pripratimo pavojų.

Nauja psichotropinių vaistų era pasidėjo palyginti neseniai, apie 1950m. Tuo metu jau ne augalinės kilmės, bet mokslinėse laboratorijose sukurtų vaistų veikimas tapo nukreiptas į „taikinį“ – tam tikrus, specifinius psichikos sutrikimų simptomus (prislėgtą nuotaiką, nerimą, mąstymo, aplinkos suvokimo sutrikimus ir kt.). Be to, naujos kartos psichotropiniai vaistai nesukelia priklausomybės (išskyrus vieną jų rūšį, žr. žemiau apie raminančiuosius vaistus). Nuo praeito amžiaus vidurio psichotropinių vaistų saugumo didėjimas įgijo pagreitį. Pastarojo penkiasdešimtmečio pažanga didinant psichotropinių vaistų saugumą yra žymiai didesnė nei praėjusių kelių tūkstančių metų pasiekimai. Be to, šiuolaikiniams psichotropiniams vaistams taikomi griežti saugumo reikalavimai – nuo vaisto sintezės laboratorijose iki jo pateikimo pardavimui vaistinėse praeina keliolika vaisto ištyrimo metų. Vartojant juo keletą metų nebūna išliekančių pasekmių. Tai yra svarbu žinoti, kadangi pacientai dažnai nepagrįstai baiminasi psichotropinių vaistų, manydami, kad jie „pakeičia asmenybę“, „atbukina“, sukelia kitus psichikos sutrikimus, priklausomybę nuo vaistų, o po ilgo jų vartojimo lieka neigiamos pasekmės sveikatai ir pan.

Manau, kad verta atskirai aptarti šios baimes priežastis. Suprantama, kad žmogus baiminasi to, kas gali įtakoti jo psichiką. Juk būtent psichika yra vidinis žmogaus veidas, vidinis „aš“. Be to, panašias baimes pakursto ir kino filmuose bei grožinėje literatūroje vaizduojama psichiatrijos ligoninių aplinka. Vėlgi suprantama, kad autoriai „sutirština spalvas“, norėdami suteikti daugiau psichologinės įtampos savo kūriniui. Tačiau toli gražu ne visi pacientai dėl psichikos sutrikimų gydosi ligoninėse. Be to, dažnai vaizduojama praeito amžiaus vidurio psichiatrijos ligoninių aplinka.

Taigi, kaip matome, liguista psichotropinių vaistų baimė gali sutrukdyti siekiant psichikos sveikatos pagerėjimo. Tačiau lygiai taip pat dažnai pasitaiko liguistas troškimas blogą savijautą pagerinti vien tik psichotropinių vaistų pagalba. Aukščiau paminėta, kad sutrikus medžiagų apykaitai galvos smegenyse galimi įvairūs psichikos pokyčiai. Tačiau priešingas teiginys nėra visada teisingas, t.y. psichikos pokyčius nebūtinai lemia galvos smegenų cheminiai procesai. Pagal daugelio psichiatrų pripažįstamą biopsichosocialinį modelį psichikos sutrikimus sąlygoja daug ir įvairių veiksnių (apie tai žr. svetainės skyrelyje „Apie save“). Aiškumo dėlei įsivaizduokime, kad tam tikro paciento psichikos sutrikimą, pavyzdžiui, depresiją, apie 50 proc. lemia serotonino, noradrenalino ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimas galvos smegenyse, 30 proc. – problematiški tarpasmeniniai santykiai šeimoje ir 20 proc. – ypač didelis darbo krūvis. Vadinasi, paskyrus antidepresanto ir nesiimant jokių kitų veiksmų galima tikėtis ne daugiau kaip pusės simptomų pagerėjimo.

Psichotropiniai vaistai sutrikusius psichikos procesus per tam tikrą laiką sugrąžina iki normos lygio ar prie jo priartina. Tuo jie skiriasi nuo narkotinių medžiagų, kurios sukelia malonumo, pagerėjimo pojūčius, beveik nepriklausančius nuo vartojančio žmogaus noro bei veiklos. Ar žmogus sugebės pasinaudoti psichotropinių vaistų pagalba pasiektu pagerėjimu ir jį įtvirtinti, priklauso nuo jo veiklos.

Psichotropinių vaistų rūšys

Psichotropiniai vaistai skirstomi į penkias grupes. Žemiau pateikiami pagrindiniai šių vaistų ypatumai.

·       Antidepresantai, vaistai nuo depresijos

Tai vaistai nuo liguistai pablogėjusios nuotaikos, kritusio aktyvumo. Jų yra apie 20 rūšių. Vaistas parenkamas atsižvelgiant į depresijos ypatumus. Šie vaistai taip pat mažina užsitęsusį nerimą, besikartojančius stipraus nerimo priepuolius (panikos atakas), įkyrias baimes ir įkyrų nuolatinį norą kartoti tam tikrus veiksmus. Tai vieni saugiausių šiuo metu naudojamų psichotropinių vaistų. Daugiau informacijos žr.:  www.antidepresantai.lt

·       Raminantieji

Kitaip dar vadinami trankviliantais, arba pagal cheminę struktūrą – benzodiazepinais. Šių vaistų „taikinys“ – nerimas bei su juo susiję nemalonūs pojūčiai kūne, nemiga. Šie vaistai pasižymi greitu veikimu – maždaug 10-20 min. po pavartojimo.  Jie neturi ryškesnio nepageidaujamo poveikio, todėl juos dažnai skiria šeimos gydytojai, kardiologai, neurologai ir kitų sričių specialistai (pavadinimais Relanium, Seduxen, Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Frontin, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Elenium ir kt.). Juos vartojančiam labai svarbu žinoti, kad šie vaistai gali sukelti pripratimą. Be to, jie visiškai negydo užsitęsusio nerimo, tik dar labiau pablogina lėtinių psichikos sutrikimų eigą. Todėl jie skiriami trumpalaikiam gydymui po 1-2 mėn. arba vartojami tik kilus stipriam nerimui skubios pagalbos tikslu.

·       Vaistai nuo psichozės

Dar vadinami antipsichoziniais vaistais, neuroleptikais. Šie vaistai slopina liguistai pakitusį aplinkos suvokimą, neadekvačias baimes, realybės neatininkančias mintis, įaudrintą vaizduotę, atstato mąstymo nuoseklumą. Yra apie 12 preparatų, priklausančių šiai grupei.

·       Nuotaikos stabilizatoriai

Dar vadinami normotimikais. Šie vaistai mažina nuotaikos svyravimus iš depresinės į liguistai pakilią (vadinamą manija) ir atvirkščiai. Šiai grupei priklauso 4 preparatai.

·       Nootropai

Šie vaistai aktyvuoja medžiagų apykaitą galvos smegenų ląstelėse – neuronuose. Dėl to pagerėja atmintis, sugebėjimas sukaupti dėmesį. Jie skiriami esant kitų ligų sąlygotam smegenų audinio pažeidimui (po galvos traumos, kraujotakos sutrikimų galvos smegenyse, pažeidus smegenis senėjimo procesui). Šiai grupei priklauso 6 preparatai.

Apibendrinimas

Apibendrinus galima pasakyti, kad psichotropinių vaistų vartojimas yra saugus ir veiksmingas, kada skiriama naujos kartos vaistų, atsižvelgiama į paciento psichikos sutikimų ypatumus, pacientas laikosi gydytojo psichiatro rekomendacijų, gydymas psichotropiniais vaistais derinamas su gyvenimo būdo korekcija, psichoterapija.