Apie mus

 "Visos ligos - nuo nervų" (lietuvių liaudies išmintis)

 Žmogaus smegenyse yra 1011 t.y. 100 000 000 000 neuronų, veikiančių kaip atskiri mikroprocesoriai. Šiuos "mikroprocesorius" sujungia 1027 t.y. 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 jungčių. (Medicinos mokslų duomenys)

Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko. (Blezas Paskalis, XVII a. matematikas, fizikas, filosofas)

Tačiau žmogus pats nėra nei gyvūnas, nei angelas; jis turi tiek vieno, tiek ir kito savybių, tačiau jis negali būti nei vienu, nei kitu.                                                                                               (Karlas Jaspersas, XX a. psichiatras, filosofas)

Žmogus visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali  žinoti.                                   (Karlas Jaspersas, XX a. psichiatras, filosofas)

Dažnai skundžiamasi gyvenimo tuštuma ir beprasmybe, ieškoma prasmės ir prasmingas gyvenimas laikomas neblėstančios laimės šaltiniu. Virš pasaulio dykumos sklando beprasmybės šmėkla. Atrodo, kad žmogus pavargo nuo beprasmybės. Bet aš manau kitaip. Dabarties žmogus pavargo nuo hoministinės prasmės ir hoministinių prasmių pertekliaus. Jis nebeturi kur pasislėpti nuo prasmių lavinos, nuo prasmės agresyvumo ir agresyvios prasmės. Gyvenimas tampa beprasmiškas tada, kai jis pasidaro per daug prasmingas, kai visa, kas „yra“, tampa tik hoministinių prasmių kunkuliavimu (tai vadinama informaciniu srautu). Tie, kurie skundžiasi prasmės stoka, iš tikro yra kankinami anoniminės prasmės pertekliaus ir išsiilgę autorizuoto veiksmo ir autorizuoto žodžio „beprasmybės“. Kaip surasti ramią beprasmybės salelę Didžiojo Anonimo prasmių vandenyne? Kaip žengti bent vieną žingsnį, kuris nebūtų sukaustytas svetimos prasmės pančių? Kaip žengti savo žingsnį, kaip tarti savo žodį, kaip palytėti savo daiktą, kaip regėti savo akimis? – toks yra lemtingiausias mūsų laiko klausimas.                                                                                                                       (Arvydas Šliogeris. „Bulvės metafizika: iš filosofo dienoraščių“, 2010, p. 106)

„Dalis vėlyvųjų Rytų Afrikos australopitekų pleistoceno pradžioje (prieš 2 mln. metų) ėmė gaminti akmeninius įrankius – atsirado nauja Homo gentis. Nuo šio laikotarpio prasideda kultūros istorija (ankstyvasis paleolitas) ir antropogenezei, be biologinių veiksnių, vis didesnę reikšmę turi socialiniai ir kultūriniai veiksniai.                                                                                                               <...> Molekulinės genetikos duomenimis, viena iš Afrikos archajinio Homo formų į pietus nuo Sacharos (prieš ~ 200 tūkst. metų) evoliucionavo į šiuolaikinio tipo protingąjį žmogų (Homo sapiens).“                                                                                                                       (Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, I t., p. 614)

Neik į išorę, į save sugrįžk; tiesa žmogaus viduje gyvena.                                                           (Šv. Augustinas, V a. vyskupas, teologas, filosofas)

Kai žmogus nežino, į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus.                                        (Seneka, I a. pr. Kr. – I a. po Kr., romėnų politinis veikėjas, filosofas ir rašytojas)

Širdis gali suteikti proto, bet protas negali suteikti širdies.                                                     (Anatolis Fransas, XIX – XXa. prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas)

 

Tais laikais už atskirą mokestį buvo galima nusipirkti viską - išskyrus jaunystę ir meilę.          (Ričardas Gavelis. Romano "Prarastų godų kvartetas" paskutinis sakinys)

Mažink greitį. Džiaukis gyvenimu.                                                                                     (Socialinė reklama Lietuvoje, 2011m.)