Psichiatrijos praktika man pačiam artima ir įdomi tuo, kad tai – medicinos sritis, turinti, ko gero, daugiausiai sąsajų su kitomis mokslo sritimis – psichologija, sociologija, filosofija, teise, istorija ir kt.

Savo darbe vadovaujuosi biopsichosocialiniu psichikos sutrikimų diagnostikos bei gydymo modeliu. Pagal šį modelį psichikos sutrikimai kyla veikiant daugeliui ir įvairių veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes. Tai yra biologiniai veiksniai (medžiagų apykaitos sutrikimai galvos smegenyse), psichologiniai (asmenybės raidos, santykių šeimoje, tarpasmeninių santykių, gyvenimo prasmės paieškos problemos) ir socialiniai (prisitaikymo darbe, mokymosi įstaigoje, kitų asmenų aplinkoje problemos). Tenka gydyti žmones, gyvenančius skirtingose socialinėse sąlygose – nuo prabangaus gyvenimo sostinėje iki gyvenančių užmirštuose rytinio Lietuvos pakraščio kaimuose arba esančių visuomenės "užribyje". Tačiau esminiai psichikos sutrikimų raidos mechanizmai yra bendri visiems žmonėms.

Artimi minėtiems psichologiniams, sielos, veiksniams, tačiau visgi priklausantys kitai kategorijai, yra žmogaus dvasiniai išgyvenimai, kurie, be abejonės, turi įtakos žmogaus psichikai. Šiuos aspektus aptariame su pacientais, kuriems dvasingumas yra aktualus.

Manau, jog privati psichiatro praktika leidžia veiksmingai pritaikyti biopsichosocialinį psichikos sutrikimų diagnostikos bei gydymo modelį. Privačios psichiatro praktikos netrikdo didelis darbo apskaitos dokumentų kiekis, tam reikalingas laikas skiriamas svarbiausiam tikslui – pacientui. Gydytojo ir paciento bendradarbiavimo nevaržo dažnai nelankstūs gydymo algoritmai. Be to, privačios konsultacijos leidžia pasiekti didesnį konfidencialumą.

P.S. Jeigu Jus domina skaičiai ir faktai – žr. svetainės nuorodą „CV“