Apie nemigą
Apibrėžimas ir klasifikacija
Nemiga – tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais ir negiliu miegu bei neišsimiegojimo pojūčiu po nakties. Po nemigos nakties žmogų dažnai vargina pablogėjusi nuotaika, dirglumas, būna sunku susikaupti.
Pagal priežastis ir trukmę nemiga skirstoma į dvi grupes:
1. Situacinė nemiga
2. Lėtinė nemiga
Situacinė nemiga
Situacinė nemiga – tai psichikos reakcija į stresogenišką gyvenimo situaciją, pasireiškianti miego sutrikimais ir trunkanti ne ilgiau kaip 1 mėn. Paprastai kalbant – tokiu atveju žmogų staiga užgulė gyvenimo sunkumai, tada kilo nerimas, įvairios įkyrios mintys, o prieš miegą vis sukasi mintys apie nemalonų įvykį. Situacinė nemiga dažniausiai praeina ir negydoma. Jeigu ši nemiga tikrai vargina, ryškiai sutrikdo darbingumą – skiriamas medikamentinis gydymas. Situacinė nemiga gydoma įvairiais žoliniais preparatais (į jų sudėtį įeina valerijonas, melisa, apyniai ir kt.) bei cheminiais migdančiais (Stilnox, Zolpidem, Somnols, Hypnogen ir kt.) ir raminančiais vaistais (Clonazepam, Lorafen, Xanax, Frontin, Lexotanil, Bromazepam, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Elenium, Tranxene, Halcion ir kt.). Šių vaistų negalima nuolatos vartoti ilgiau kaip 1-2 mėn. Tuo tarpu šių vaistų vartojimas tik pagal reikalą, esant periodinei nemigai, 1-2 kartus per savaitę, gali būti tęsiamas kiek daugiau mėnesių.
Lėtinė nemiga
Lėtinė nemiga trunka daugiau negu 1 mėnesį, miego sutrikimai vargina 3 ir daugiau naktų per savaitę. Šis sutrikimas nebeturi aiškaus ryšio su staigiais gyvenimo pokyčiais. Lėtinė nemiga kelia kur kas daugiau problemų pacientams bei gydytojams. Neretai ji sunkiai pasiduoda gydymui, sutrikdo darbingumą. Lėtinė nemiga dažnai yra susijusi su pačios nemigos baime – žmogus baiminasi minčių apie miegojimą, nes bijo, kad atsigulus į lovą ir vėl prasidės nemiga.
Gydant lėtinę nemigą svarbu ieškoti jos priežasties. Dažniausios lėtinės nemigos priežastys yra šios:
- Netinkama dienotvarkė: pamaininis darbas, „naktinėjimas“ prie kompiuterio, televizoriaus, miegojimas dieną
- Nuolatinės ir užsitęsę stresogeniškos gyvenimo situacijos, t.y. prasidėjusi kaip situacinė, palaipsniui nemiga tampa lėtine.
- Nemiga yra kito psichikos sutrikimo (depresijos, nerimo, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų, psichozės) vienas iš simptomų.
- Piktnaudžiavimas raminančiais vaistais
- Piktnaudžiavimas kofeino turinčiais gėrimas (kava, arbata ir kt.)
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitoms psichoaktyviosiomis medžiagomis.
- Neramių kojų sindromas
- Skausmą sukeliančios kūno ligos
- Kvėpavimo takų praeinamumą pabloginančios kūno ligos
Viena dažniausių lėtinės nemigos priežasčių yra užsitęsusi stresogeniška gyvenimo situacija (tarpasmeninių santykių problemos, didelis darbo krūvis, finansinės problemos, teisminiai ginčai, sunkios nepagydomos kūno ligos, gyvenimas slegiant nuolatiniam kaltės jausmui, sąžinės priekaištai). Todėl tokiais atvejais gali būti naudinga psichoterapija, tikintiems asmenims – aktyvi religinė praktika. Lėtinė nemiga gydoma ir vaistais - antidepresantais (pvz., trazodonas, mirtazapinas), mažomis vaistų nuo psichozės (pvz., kvetiapinas) dozėmis, melatonino preparatais. Jei lėtinė nemiga yra kito psichikos sutrikimo simptomas – gydomas pagrindinis psichikos sutrikimas.
Lietuvos vaistinėse jau yra ir naujos grupės vaistų, skirtų nemigai gydyti. Tai yra oreksino receptorių antagonistai - daridoreksantas, lemboreksantas, suvoreksantas.
Svarbi yra lėtinės nemigos profilaktika – pasireiškus situacinei nemigai ir jai nepraėjus per keletą mėnesių, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Negalima užsiimti savigyda ir ilgiau kaip keletą mėnesių vartoti aukščiau išvardintų migdančiųjų ir raminančiųjų vaistų. Netinkamas lėtinės nemigos gydymas gali padaryti šį sutrikimą sunkiai pagydomu. Taip yra todėl, kad užsitęsus nemigą palaikančių veiksnių poveikiui ir netinkamai gydant, organizmo vidinis laikrodis „įsijungia“ nuolatiniam budėjimo režimui, ir tai trukdo sveikti.