Depresija: apibrėžimas, tipai, priežastys ir kt.
Apibrėžimas
Spaudoje, internete, populiariojoje literatūroje galima surasti gana daug straipsnių apie depresiją. Deja, dažnai šiuose straipsniuose trūksta apibūdinimo, ką straipsnio autorius vadina depresija. Medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (t.y. sindromas), kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.
Simptomai
Kaip buvo paminėta aukščiau skiriami trys pagrindiniai depresijos simptomai:
1. Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas.
2. Malonumo jausmo praradimas. Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.
3. Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.
Kiti depresijos simptomai yra šie:
- Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus
- Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms
- Vengiama bendrauti
- Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai
- Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas
- Sunku susikaupti veiklai
- Pesimistinis ateities įsivaizdavimas
- Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę
- Apetito netekimas, svorio kritimas
- Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“
- Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo
Depresijos tipai ir priežastys
Psichikos sveikatos specialistai depresijas klasifikuoja pagal stebimus vyraujančius simptomus, pagal simptomų sunkumą, pasikartojimų dažnumą ir kitaip. Žemiau pateiksiu depresijų klasifikaciją pagal vyraujančias depresijos priežastis. Manau, ši klasifikacija pakankamai suprantama, be to, psichiatrams ji yra svarbi parenkant gydymo metodą.
Depresijos skirstymas pagal vyraujančias sutrikimų priežastis:
1. Depresija, sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių, dar vadinama endogenine depresija. Šiai depresijai būdinga tai, kad depresija sergančių yra tarp paciento giminių, depresija prasideda jaunystėje (iki 25 metų). Sutrikimui būdingas judesių bei mąstymo sulėtėjimas, apetito sumažėjimas. Neretai pasitaiko, kad praeityje yra buvę ir priešingų depresijai nuotaikos epizodų, pasireiškusių liguistai pakilia nuotaika, perdėtu aktyvumu.
2. Depresija, sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių, dar vadinama egzogenine. Šio tipo depresija rutuliojasi žmogui patiriant stresą, kuris gali būti stiprus, staigus ir netikėtas arba ne toks stiprus ir ne toks netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Pasitaiko ir taip, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu“, ir tada net pats nebepastebi, kad nuolatos išgyvena stresą keliančias situacijas. Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.
3. Depresija sergant kitomis psichikos ligomis. Šiais atvejais depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis. Depresijos simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais ir kt.
Depresijos simptomai rutuliojasi pamažu – mėnesiais, metais. Šia liga retai susergama ūmiai. Pats depresijos išsivystymo mechanizmas nesiskiria nuo kitų psichikos sutrikimų. Apie šį mechanizmą galima pasiskaityti šios svetainės straipsnyje „Kodėl susergama psichikos liga”. Sergant depresija, sąlygota daugiau vidinių priežasčių, ypač svarbūs yra straipsnyje nurodyti predisponuojantys veiksniai. O esant išorinių veiksnių sąlygotai depresijai – provokuojantys bei palaikantys.
Antrojo ir trečiojo tipo depresija yra žymiai dažnesnė.
Diagnostika
Depresinį sindromą (depresijos tipą) diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos – pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan.
Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist). Šias nuotaikos įvertinimo skales galima surasti internete, pvz., žr. čia.
Gydymas
Depresijos gydymo metodus galima suskirstyti i tris grupes:
- Gydymas psichotropiniais vaistais (pagrindiniai vaistai – antidepresantai, apie juos žr. www.antidepresantai.lt )
- Gydymas psichoterapija
- Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija
Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Aukščiau buvo aprašyta, kad depresija vystosi palaipsniui, žmogus ja nesuserga staiga. Atitinkamai ir depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai – ir metais.
Tel.: +370 64 64 64 32
www.psichiatras.lt
El.p.: psichiatras@gmail.com